didelis

dìdelis, -ė adj. (3^b), (1) Ds, Kp, Sb, -ė̃ (3^b) 1. R, MŽ, K žymus savo apimtimi, dydžiu (aukščiu, ilgiu, pločiu, storiu...): Tai dìdelis vyras – gálva lubas siekia Gs. Arkliai didelì kap kaminai Lp. Šieno dìdelė krūva Ėr. Merga didelė̃ Zt. Krosnis labai didelė̃ Dv. Ūsai toki didelì Mšg. Ma[no] sesutės didelì plaukai Rdš. Stalas dìdelis – visi susėsim Gs. Jo nosis, galva labai dìdelė Ėr. Dabar visų didelì kiemai Gs. Eina tokiais dìdeliais žingsniais Ds. Visokių čia medžių yra: ir didelių̃, ir mažų J.Jabl. Stok dìdelis! (sakoma mažam vaikui) Nm, Lnkv. Vienas ponas šalia dìdelios upės savo dvarą turėjo Sch179. Pakirtęs visu dideliausįjį ąžuolą S.Dauk. Nusipirkau didelesnius klumpius, ben šiltai galėsu įsiauti Vvr. Didelèsnės mūrinės kregždės Pkr. Bimbalai didelíejai puola karvę Šlu. Tas didelysis ežeras aple dešimt ar daugiau kilometrų [turi] Pln. An Zubovo žemės dideliáusis miestas yr Akm. Pasistatyti sau dideliausį bokštą brš. ^ Koks tu didelis – sulig stačia varle! Pn. Kur jau dìdelis – sulig šuniu tupinčiu! Jnšk. Iš mažos kibirkšties dìdelis gaisas esti Lp. Ir mažas kupstas dìdelį vežimą parverčia J.Jabl. Gyvatė ir maža užmuša didelį jautį Sim. Daug rankų didelę naštą pakelia Sim.

dìdeliai adv. Slnt: Tat geri akiniai, teip dìdeliai rodo (padidina) Skr.

2. suaugęs, subrendęs: Už stalo susėdo didelì vyrai, o prie galo vaikai Jnš. Gera jam dirbt – vaikai dìdeli, padeda Ds. Mirė jau dìdelis Ėr. Dideléi mergaitei netinka teip žaisti Snt. Būtumėt dìdeli vaikai, o darot kaip maži Rm. Vaikai, nesimaišykit tarp didelių žmonių Jnš. Ar jau dideliám ranką nupjovė? Trg. ^ Didelis ir durnas Plv. 3. žymus skaičiumi, kiekiu, gausus, apstus: Mūs dabar gana dìdelė šeimyna Gs. Dìdelė kaiminė gyvulių Gs. Naktį buvo kritusi didelė rasa I.Simon. Derina nuo jo jautį, siūlo dìdelius pinigus Ss. Šiandie dìdelė duona – šešis bakanus padariau Srv. Košlyna tai dìdelė PnmR. Dìdelė mityba (yra iš ko misti) Grž. Šiandie Lėvuo dìdelis (patvinęs) Sb. [V]anduo dìdelis, aukštas buvo Str. Jie eidami priėjo dìdelį vandenį (plačią upę, ežerą) Nj. Jei nori siūlų gerai nudažyt, dažyk dideliam̃ [v]andeny (kad vandens daug būtų) Trgn. Iš pamilijos didelė̃s VšR. Mano mama didelio amžiaus mirė Krn. Didelių̃ metų tu vienas tik [esi] Šlčn. Ir negirdžiu gerai, ir neregiu – metai didelì Arm. Tas vėl nu dìdelės žemės Ėr. Šiandieną dìdelis turgus buvo suvažiavęs Vvr. Pas juos buvo dìdelis balius Gs. Mūsų karvė dìdeliu pienu Gs. Didelė minia, išgirdus, kaipo didžius daiktus darė, atejo jop Ch¹Mr3,8. Pietrytinį kampą užima nedidelukė slavėnų tauta rš.

dìdeliai adv. K: Apdovanojo dideliai tas girininkas, paskirdamas pusę savo turto tai merginai, už ką jį nuo mirties išgelbėjo BsPIII16. Dideliai dainų nežinau Ad. Didelis vyras dideliaũ nor J. ║ kupinas, su kaupu: Eik pri ano pirkti, ans duoda dìdelį svarą Vvr. Lig kelio būs trys nedideli (nepilni) kilometrai Krtn.

4. smarkus, stiprus, intensyvus: Po tokio dìdelio lytaus būs visi javai suguldyti Vvr. Naktį buvo dìdelis vėjas Sdk. Dìdelis dabar darbymetis Jnšk. Kilo terp jų didelì ginčai Gs. Berną apiėmė dìdelis miegas Plš. Dìdelį sopulį kenčia Ėr. Iš to dìdelio gėrimo galą i gavo Vvr. Švaros dideliõs reik Nd. Jo balsas dìdelis An. Ji sušuko dìdeliu balsu (labai garsiai): „Kur tu taip ilgai buvai?“ Nj. Dìdelio darbo (darbštus) žmogus J.Jabl. Buvo du jenerolai didelėj prietelystėj BsPIV29. Didelioji draugystė Ns1853,31. Pas tėvelį, pas močiutę didelio[je] valelė[je] [užaugau] JV886. ^ Iš didelio rašto išėjo iš krašto Jnšk. Didelis juokas – maža išmintis PPr175.

dìdeliai adv., dideliaĩ: Šiandien dìdeliai šalta Trg. Reik dìdeliai maišyti, ka neprisviltum Gršl. Pradėjo jam dideliai raižyti akį LTR(Kl). Teip dideliaĩ utura – nors ausis ažsikimš[k] Lkm. Sakyk dideliaĩ (garsiai) Ktk. ║ sunkus: Papuolėm didelin vargelin Mrs. ^ Maži vaikai – maži vargai, dideli vaikai – didelì vargai Vvr. ║ gilus, šaltas (apie žiemą): Iš kasos kiaulės buria, koki žiema bus: ar didelė, ar nedidelė Sb.

5. svarbus, reikšmingas, žymus: Dideli yra respublikos žemės ūkio laimėjimai sp. Dìdelį darbą apsiėmei padaryti Ėr. Prieš dìdelį karą čia visi kalbėjo lietuviškai Onš. Jis gimė dar prieš dìdelį karą Rdš. Nori dìdelę tarnybą gauti Ėr. Ateina dìdelės šventės Slm. 6. ypatingas, nepaprastas, tikras: Stagarų tėvas buvęs didelis sukčius I.Simon. Šiaip būtų geras žmogus, tik dìdelis malagis Vvr. Tas mūsų vaikas – dìdelis rėksnys Slm.

dìdeliai adv.: Parvedžiau pirmą dideliai bagotą JV964. Pamatė, kad ana dideliai graži BsPII11. Šitas pyragas dìdeliai skanus End. Mano mama dìdeliai geros galvos buvo, dìdeliai pasakų daug mokėjo Nt. Sako, dìdeliai pasiligojęs ans yr Kl. Gali nevažiuot, aš nedìdeliai lauku Vkš. Visi dìdeliai gailėjos Jono BM294. Šokti dìdeliai norėjau Plt. Trobelę turėjęs, ale dideliai biednai gyvenęs LTR(Kl). Tokių pavardžių dideliai daug yra Kdl. Visi dideliausiai parsigando, išlakstė LTR(Vdk). ║ pasižymėjęs, garsus, garbingas: Girdėjau, jis dabar į didelius žmones išėjo, deputatas rš. Anas dìdelis daktaras – atgydė iš mirštančio Šr. Vežė daktarus dìdelius, i mirė vis tiek Žml. Viešpats garbingas ... tarpu didelių žemės karalių KN83. Jis didelės giminės MŽ. Tas didelysis ir šlovingasis Dievas MšK. ║ turtingas, stambus, pasiturintis: Šieną dideli gaspadoriai krauja į daržines Lkč. Knygas pardavė dideliam ponui Tat. Te dìdeli gyventojai Pc.

7. išdidus: Koks seniūnas dabar dìdelis – baisu Ėr. 8. Dv ilgas (laiko atžvilgiu): Diena dìdelė Lz. Negaliu pernešti tų didelių kalbų Jnš. Be didelių kalbų marš prie darbo Jnš. Dideles valandas grūmėsi S.Dauk. 9. Jnš, Ėr pats, tikras: Kai nubudau, buvo jau dideli pusryčiai Slm. Jau rugius sėt būt didelis laikas Žd. 10. nemažybinis, nemaloninis: Nei aš jų skundžiu, nei mušu, dìdeliais vardais nevadinu – vis Elyte, Janyte Skr. Didelis vardas mažam, regis, nė netinka Trgn.

◊ dìdelės ãkys labai godus, besotis: Jos dìdelės ãkys Rm. Nei jūs noriat, nei ko, tik ãkys dìdelės Slm. Žmogaus ãkys dìdelės, nigdi nebus gana Ktk.

dìdelis (nedìdelis) [čia] dáiktas; dìdelio čia dáikto nesvarbu: Dìdelis čia dáiktas, kad nepasisekė Kt. Nedidelis čia daiktas – ateis kitą kartą Jnš. Dìdelio čia dáikto: nenori – nereik Gs.

dìdelę gálvą turė́ti būti protingam, sugebėti: Reikia dìdeles gálvas turė́ti prie tokiam darbui Pnm.

dìdelė (nedìdelė) [čia] krūvà Slnt; dìdelė kùpeta Krš; dìdelė [čia] vietà nesvarbu: Dìdelė vietà, kad tu mokytas! Ds. Didelė čia vieta, kad nenueisi! Ds.

kaĩp dìdelis gerai, kaip reikiant: Išsidangino atgal kaĩp dìdelis Trk.